Kartais užtenka pirmo garso...pirmos sekundes...pirmos akimirkos...pirmo įspūdžio tam, kad suprastum, jog tai TAVO.
ĮSPŪDIS
"Sweet Disposition" išgirdau šiemet per vieną geriausių britiškų radijo stočių "Absolute X-treme", kuri prieš keleta mėnesių pakeitusi pavadinimą tapo DABBL. Tas jausmas, kuomet išgirdus dainą norisi staugti yra neišpasakytas. Klausaisi...gėriesi...ir netiki, kad šiandien dar kažkas gali nustebinti. Jeigu Indie roko evoliucijos epogėjumi galima laikyti The Killers ir Muse, tai Temper Trap peržengia epogėjaus slenkstį evoliucijos prasme. Tai kažkas tarp Killers ir Coldplay. Tarp U2 ir New Order. Tarp INXS ir Phoenix. Kažkas neįtikėtino, kas į Indie roką įnešė šviežią oro gūsį, kurio trūko...be kurio galbūt netgi buvo iškilusi grėsmė jam išsisemti. Dar ir dabar muzikos kritikai ginčyjasi ar tai naujoji Indie apraiška, ar nauja australietiško roko banga. Kas svarbiausia, abu variantai neabejotinai tenkina.
ALBUMAS
Po to, kai The Temper Trap "Conditions" atkeliavo į mano grotuvą tiesiai iš Dublino, suvokiau, jog tai - albumas, kurio dėka 2009 -ųjų bet kokiu atveju negalėsime vadinti "tiesiog blogais metais". Netgi jei tie metai ir būtų blogi, Temper Trap albumas "Conditions" paprasčiausiai patvirtintų išimties taisyklę. Tai albumas, kurio galima klausytis mašinoje, namuose, darbe, ausinuke (sportuojant ar tiesiog vaikštant miestu). Tai albumas, kurio beisklausant norisi ir spausti akseleratoriaus pedalą, ir išgerti viskio stiklą, ir pažiūrėti į mėnulį žvaigždėtą vasaros naktį, ir pajudinti klubus. Muzikinė sintezė, į kurią sudėta viskas - ir britiškas rokenrolas, ir tvirtesnis "eisidesiškas" gitarų skambesys, ir tobula roko lyrika - visa tai debiutiniame jaunų, potencialių ir perspektyvių Australų TEMPER TRAP albume "Conditions".
EMOCIJA
Jeigu reiktų įvardinti tris didžiausius muzikinius įvykius 2009 -aisiais, Temper Trap pasirodymas pasaulyje ir šito albumo išleidimas į tą trejetuką neabejotinai patektų.
BŪTINA
Paklausyti Sweet Disposition, Love Lost, Down River (kuri stebina savo pateikimu ir koncepcija), Soldier On (kuri kažkiek lengvų akustinių gitarų skambesiu primins "Stairway to heaven", o vokalistas vietomis supanašės su Thom'u York'u iš Radiohead), Fader ir Fools (kuri savo harmonija kiek panaši į Sweet Disposition) tiesiog būtina.
DAINŲ DAINA
Neabejotinai Sweet Disposition. Ir subtili, ir svajinga, ir vežanti, ir stebinanti. Šita daina taip "kabina", kad galiausiai imi nesuprasti kur jos paslaptis. Beje, vaizdo klipas taip pat ir subtilus, ir, kartu, labai paprastas ir konceptualus.
Dainą rasite čia