Vidurnakčio tyla airiškame "Delicate"

Gal kiek ironiška, tačiau laikrodžiams išmušus dvyliktą užsimaniau parašyti kelis žodžius. Žinoma, kad tie keli žodžiai bus skirti dainai - t.y. dar vienam gražiam kūriniui, kuriam galima išsakyti tūkstančius dar niekam nesakytų žodžių. Net jeigu mintys kartais nuskęsta  tylioje muzikos egzistencijoje, klausantis šitos dainos galima visus juos iš tylumos išimti. Išgryninti. Padėti ant stalo. Ir priversti nuosekliai prisitaikyti prie dainos nuotaikos.

Tad jeigu tūkstančio žodžių tirada, apibūdinanti dainą, kuria noriu pasidalinti su visais, pradėtų žodžiu "liūdna", tęsinys galėtu būti ir maždaug toks: "Graudu". "Sentimentalu". "Gražu". "Miela". "Jauku". "Švelnu".....ir dar trūksta 963 epitetų.  Bet velniop juos...
Tegul skamba nuostabi muzika.

Šįkart tą nuostabią muziką teįkūnija Damien'as Rice'as pasakiško grožio raudoje, kurią kažkodėl prisiminiau būtent dabar - DELICATE

Mano pastarųjų dienų muzikiniai palydovai

Paprastai didžiąją savo laisvo (ir ne tik) laiko dalį skęstu muzikoje. Muzika mane lydi visur: ir darbe (kuriame, laimei, kabinete sėdintis kolega taip pat negali dirbti be muzikos), ir automobilyje (kuriame pastarasias kelias savaites su manimi kartu  "važinėja" MUSE - nuo "Black Holes and Revelations" iki naujausio "The Resistance"), ir namuose (kur "atsiduodu" naujos muzikos paieškoms ir paskęstu didžiuosiuose muzikos vandenyse). Nors daliai prietarų nepritarių, taip gyvendamas muzikos apsuptyje suvokiu, kad senolių išmintis teigianti, kad tie, kas ieško - tikrai atranda, yra auksiniai, gyvenimo prasmę atspindintys žodžiai. Jie ypač tinka muzikiniam gyvenimui, kuriame kuo toliau, tuo daugiau randasi įvairovės, o toje įvairovėje atradimai tampa ypatingai "skanūs" ir reikšmingi.

Šio mano įrašo tikslas - ne pristatyti kažkokį naują kūrinį, o pasidalinti keliais kūriniais, kurie mane lydi pastarąją savaitę. Pora iš jų - visai švieži, o kiti - tiesiog mano nuotaiką, polėkį ir vidinę ramybę atspindintys garsų rinkiniai. Džiugu, kad jie pastaruoju metu atrado mane, o aš - juos. Ir netgi nepaisant to, kad aš netikiu likimu, muziką (kaip sritį) laikau ta erdve, kurioje atsitiktinumų nebūna. Tai vieta, kurioje atrandi tai, ką turi atrasti ir gyveni tuo, kas sutverta būtent Tau.

Taigi keli mano patys geriausi pastarųjų dienų draugai:

1. Melodingo roko apokalipsė dviejų metų senumo dainoje

Jeigu kas nors paprašytų mane įvardinti kelias roko balades, kurios mane žavi labiausiai, nedvėjodamas paminėčiau STEREOPHONICS kūrinį "Dakota", KANE dainą "Rain Down on Me", žinoma, COLDPLAY'ų "Fix You", FURY IN THE SLAUGHTERHOUSE "In Love With a Clown", GOO GOO DOLLS "Iris" ir dar keleta šedevrų. Nepelnytai, bet visiškai užmiršau vieną nuostabią baladę, kurią prieš pora metų įrašė nepaprastą galią turinti grupė iš Londono. Prisipažįstu, kad tai, ką ARCHIVE darė anksčiau, eksperimentuodami su trip-hopu ir progresyviuoju roku, manęs per daug nežavėjo. Tai, be abejonės, buvo įdomu, tačiau....NE MANO. ARCHIVE, iki albumų "Controlling Crowds" net neturėjo jokių pretenzijų tapti manęs neapleidžiančia grupe, tačiau singlas "The Empty Bottle", pristatęs albumą "Controlling Crowds: Part IV" kardinaliai pakeitė mano požiūrį į Darius'o Keeler'io ir  Danny Griffiths'o kolektyvą. Tiek paskutinis albumas, tiek ir jį pristačiusi daina buvo pasakiški. Koncertai, pozityvūs publikos vertinimai, geri kritikų žodžiai ir, be jokios abejonės, nuostabi muzika privertė mane įsiklausyti į ARCHIVE muziką iš naujo.

Taigi mano pirmasis palydovas melodingo roko apsupty - anglai ARCHIVE su "The Empty Bottle"

2. Indie virsmas KELE (iš BLOC PARTY) solo karjeroje

Ko gero neverta pasakoti apie tai, ką BLOC PARTY padarė su Indie muzika. Neverta minėti ir to, kad be BLOC PARTY, ARCTIC MONKEYS, FRANZ FERDINAND ar MAXIMO PARK šiandieninė Indie roko kultūra būtų skurdoka. Galiu pasakyti tik tiek, jog net ir turėdamas visus BLOC PARTY albumus niekada netapau didžiuliu šios grupės Mylėtoju. Taip, tikrai juos gerbiau už novatoriškumą, bet tikrai niekada jų nebūčiau įtraukęs į savo mėgstamiausių grupių penketuką. Netgi mano favoritų dvidešimtuke jų, ko gero, nebūtų. Tiesa, savu laiku buvau labai įsimylėjes jų dainą "So Here We Are"

Šįkart viskas kitaip. Išgirdau, kad KELE OKEREKE pradeda solo karjerą ir trumpam atideda grupės veiklą. Pasidarė įdomu ar išties šis Liverpulio gyventojas (kilęs iš Nigerijos) sugebės kažkuo nustebinti. Pirmas singlas "Tenderoni" mane nuvylė (nors vaizdo klipas, reikia sutikti, buvo nuostabus), o štai "Everything You Wanted" pranoko visus lūkesčius. Kažkuo primenanti "So Here We Are", daina "Everything You Want" jau savaitę laiko neišlenda nei iš mano galvos, nei iš mano grotuvo. Išgirdęs jos oficialią premierą per DABBL RADIO, tapau ištikimu šios dainos gerbėju.

Tad mano antrasis šios savaitės palydovas - tai Indie šedevras - KELE su "Everything You Wanted" 

3. DAMONO ALBARNO genialumas ir geriausia "Plastic Beach" daina

Visą laiką dėkoju likimui už tai, kad augau tuo metu, kai ant britiško roko scenos "klestėjo" brit pop'as ir kad turėjau galimybę matyti kaip "bujoja" nauja roko muzikos atmaina bei kokiais metodais brit pop'o apologetai bando sutaršyti vieni kitus į skudurus. Muzikos mylėtojai skyrėsi į dvi stovyklas, kurių vieni rėkė kaip gerai yra OASIS, o kiti - kokia nuostabi grupė yra BLUR. Ir nepaisant to, kad Albarn'as ir Galagher'is buvo pasiruošę vienas kitam perkąsti gerklę, akivaizdu ir nenuginčyjama buvo tai, kad abu jie muzikai davė tai, ką norėtų duoti kiekvienas rimtas muzikantas - pradžią vystymuisi ir idealus, į kuriuos norės lygiuotis visi jų pasekėjai. Šiuokart paliksiu OASIS nuošalyje ir apsistosiu tik prie BLUR. O jei tiksliau, tai prie žmogaus, kurį galime vadinti šiandienos muzikos genijumi, tvirtai žinančiu, kad jo vieta muzikos istorijos knygose, iš kurių mokysis mūsų vaikai ir mūsų vaikų vaikai, yra garantuota.  

Toks jausmas, kad viskas, prie ko prisiliečia DAMON'as ALBARN'as tampa auksu ir išskirtiniu sėkmės garantu. Taip buvo su BLUR. Taip buvo su "vienadieniu" jo projektu THE GOOD, THE BAD and THE EVIL (nors ir daug kas dėl to su manimi matyt ginčytųsi). Taip yra ir su GORILLAZ. 

Visiškai nesvarbu, kad po paskutinio BLUR'ų koncerto Anglijoje, Damon'as įsėdęs į traukinį nė viena savo smegenų dalimi nepagalvojo apie BLUR ateitį, teigdamas, jog su šia didinga brit pop'o grupę jau viskas baigta. BLUR'ų atsikūrimas tapo neabejotinai vienu reikšmingiausių pastarųjų metų muzikiniu įvykiu. Nebejotina ir tai, kad ALBARN'o unikalaus projekto "GORILLAZ" naujausio albumo "PLASTIC BEACH" pasirodymas garantavo išankstinę sėkmę tiek animaciniams GORILLAZ herojams, tiek ir pačiam ALBARN'ui. Tai įrodo ir muzikos kritikai, kurie pranašauja triuškinančia sėkmę šiam albumui metų pabaigoje.

Neverta kalbėti apie GORILLAZ komunikacinius žingsnius. Taip pat neverta ir pasakoti apie tai, kuo GORILLAZ unikalūs. Tai jau darė tūkstančiai muzikos kritikų, komunikacijos specialistų ir muzikos mylėtojų.

Šiandien pasakojų apie savo muzikinius palydovus, o šiandiena be ALBARN'o egzistuoti negalėtų.

Taigi trečiasis mano palydovas - auksinis muzikos genijaus DAMON'o ALBARN'o projektas GORILLAZ su daina ON MELANCHOLY HILL

4. MERCURY AWARDS laimėtojo belaukiant: I AM KLOOT

Tai grupė, apie kurią jau pasakojau ir daina, kurią jau aprašiau. Todėl pasakoti daugiau jau nebeverta.

Pridėsiu tik tiek, kad beprotiškai laukiu akimirkos, kai bus pranešta kas šiemet pasiims prestižinę MERCURY AWARDS statulėlę ir labai tikiuosi, kad ji atiteks ne kam kitam, o britams I AM KLOOT.

Jie to verti ne tik dėl puikaus Garvey'aus iš ELBOW prodiuserinio darbo, bet ir dėl to, kad yra unikalūs ir kartu paprasti, sugebėję prikelti jau kiek pamirštus muzikos garsus.

Tad ketvirtasis mano medalis atitenka ketvirtajam palydovui - anglams I AM KLOOT su NORTHERN SKIES

Epilogas

Džiugu, kad muzikos paieškos gali suteikti tiek laimės, o muzikiniai atradimai - tiek džiaugsmo. Tegyvuoja muzika. Tegyvuoja gera muzika. Tegyvuoja KOKYBIŠKA muzika!!!

Bob Dylan'o renesansas kolektyve I Am Kloot

Prieš gerų pora mėnesių nusprendžiau vėl perklausyti geriausių Bob Dylan'o dainų CD. Aišku, kaip ir galima buvo tikėtis, eilinį "užsikabinau" ant "Mr. Tambourine Man" - dainos, kurią bemaž tūkstantį kartų klausydamas iš naujo, spėjau užknisti visus aplinkinius: ir tuos, kurie tomis dienomis dar manim tikėjo, ir tuos, kurie po 500-osios "Mr. Tambourine Man" man jau kelis kartus buvo pasiūlę "pasigydyt", "persišviest galvą", "baigti gadinti kompaktą" ir t.t. Žodžiu, kelių dienų įnykimas į Bob Dylan'ą ir vėl privertė atsiversti senuosius muzikos sąsiuvinių ir knygų puslapius ir prisiminti koks visgi svarbus Robertas Allenas Zimmerman'as (toks yra tikrasis Bob Dylan'o vardas) buvo formuojant populiariąją muzikos kultūrą.

Šiandien Bob Dylan'ą atradau iš naujo. Tik ne jo paties, o grupės I AM KLOOT vaidmenyje. Kolektyvas iš Mančesterio niekada neslėpė meilės legendiniam Bob Dylan'ui ir niekada neneigė šio muzikos guru įtakos jų muzikai. Ir visgi, nepaisant to, kad I AM KLOOT oficialius įrašus leidžia nuo 2001- ųjų, toli gražu tokių aukštumų kaip BOB DYLAN'ui muzikos pasaulyje pasiekti šiai grupei nepavyksta. Tiesa, paskutinysis jų albumas "Sky At Night" perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų tope užkopė ant 24 laiptelio ir tai Mančesterio trio įvertino kaip "visai neblogą rezultatą". Ir vis dėlto, panašu, kad grupei skaitinė albumų pardavimo išraiška visiškai nė motais. Panašu, kad kolektyvas visiškai nesikremta dėl nepalankių "statistinių" rodiklių, o daro tai, ką ir privalo daryti normalus, save gerbiantis ir kokybišką muziką grojantis kolektyvas, - KURIA, KONCERTUOJA ir SUTEIKIA MALONUMĄ MELOMANŲ AUSIMS.

3 įdomūs faktai, dėl ko I AM KLOOT verta išgirsti:

1. Paskutinis Manšesterio trio albumas "Sky at Night" nominuotas Mercury apdovanojimui gauti. Vos vakar paskelbtas kandidatų sąrašas, panašu, nenustebino nieko, išskyrus dvi grupes - Škotus BIFFY CLYRO (kurie tokią nominaciją pavadino "maloniu netikėtumu") ir Anglus I AM KLOOT (kurie vakar pareiškė, kad tapti nominantais - tai jau yra pats geriausias įvertinimas už darbą, kurį jie padarė kurdami naujausią savo albumą)

2.  I AM KLOOT albumą "Sky at Night" prodiusavo kultinės britų grupės ELBOW pagrindiniai nariai Guy'us Garvey'us ir Craig'as Potter'is. Svarbu paminėti tai, kad būtent prieš du metus - 2008-aisiais - ELBOW albumas "The Seldom Seen Kid", aplenkęs ADELE, RADIOHEAD'us, LAURA MARLING ir kitus atlikėjus, gavo ne ką kitą, o MERCURY apdovanojimą ir muzikos ekspertų buvo įvertintas kaip geriausias metų albumas Didžiojoje Britanijoje. Ko gero, jei tai šiemet pavyktų padaryti grupei I AM KLOOT, Guy'ų Garvey'ų galėtumėm vadinti sekmės nešėju ir laimės garantu.

3. Kolektyvo lyderis John'as Barmwell'as apibūdindamas grupę teigė, jog " I AM KLOOT - tai ne grupė. Tai mažytė visata, kurią mes sukūrėme susiburdami į kolektyvą. Tai - gėrio ir blogio kova, priešybių pasaulis, kurio savaiminis tikslas yra harmonija".

Iš tiesų tam, kad susipažinti su I AM KLOOT, nužtenka perklausyti vien tik "Sky at Night". Vertėtų išgirsti viską - nuo pirmojo 2001- aisiais metais išleisto albumo "Natural History" iki pernai išleisto "B". Perklausius viską pasidarys aišku kodėl I AM KLOOT galima vadinti genialia, originalia, tęstine ir kartu unikalia šiandienos grupe. I AM KLOOT, netgi nesimėgaudama populiarumo šlove, šiandien yra ta grupė, kuri iš Indie  muzikos sugebėjo išspausti maksimumą - t.y. suderindama muzikos šaknis ir naujus skambesius, sukūrė unikalų "old school'o" (nors buvau prisižadėjęs šio žodžio nevartoti, visgi čia jis labai tinka) ir naujojo indie mišinį, kurį privalu išgirsti muziką mylinčiam ir muzika gyvenančiam žmogui.

1 komentaras ir 1 pasiūlymas

1 K. Jeigu sutiktumėm su muzikos kritikais, kad RAPHAEL'is SAADIQUE į šiandieninę muziką grąžino 7 - ojo dešimtmečio STEVIE WONDER'į, tai tikrai neklystumėme teigdami, kad I AM KLOOT į šiandieninį indie muzikos traukinį ir vėl įsodino legendinį septintojo dešimtmečio BOB DYLAN'ą.

1 P. Negaliu nepasiūlyti dainų, kurios bent jau mane privertė sėsti ir rašyti apie šiuos Mančesterio vyrus - tai super graži ir miela daina "Northern skies" ir jautrus, iš naujo perdainuotas kūrinys "Proof"

P. S. Esu lamingas ir vėl atradęs I AM KLOOT ir, nepaisant to, kad nelabai tikiu jų sėkme, labai noriu, kad jiems pasisektų ir kad būtent jie pasiimtų "Mercury Award".

Tylos produktas: pralaimėjus Olandams radau ramybę GAYNGS verksme

Mėnuo pateisinamos tylos

Visada sunku rasti pirmą žodį norint ištarti nuoširdų pasiteisinamą. Ir netgi tada, kai pasiteisinimas turi labai objektyvias priežastis, pirmasis žodis būna nenatūralus. Visgi šįkart dirbtinumui vietos atsirasti negali, nes tylą muzikinėse minčių išraiškose atperka vienintėlis žodis, kurį galima traktuoti kaip patį rimčiausią pasiteisinimą - tai FUTBOLAS. Pirmą kartą per dvidešimt metų mano mėgstamiausia komanda pasiekė finalą. Ir, deja, skausmingai (po grubios teisėjo klaidos) turėjo pripažinti Ispanų pranašumą. Apmaudžiausia  yra tai, kad buvo pralaimėta likus trims minutėms iki pratęsimo pabaigos...Todėl liūdesys buvo dar didesnis. Taigi mėnuo tikro nuostabaus futbolo ir savaitė "pofinalinės" graužaties muziką kuriam laikui buvo nustūmę į antrą planą. Galbūt ne tiek nustūmę, kiek kuriam laikui užleidę vietą futbolui. Todėl, nors čia ir rašau tik apie muziką, negaliu nesušukti frazės, kurią šaukiau visą mėnesį: HUP HOLLAND HUP!!!

Tobulas atradimas

Vienas bičiulis man kartą yra prasitaręs, kad visas dainas, kuriomis aš susižaviu, įvardinu "tobulomis", "nuostabiomis" ir pan. Kitaip tariant, turiu ribotą žodyną, kuris grožio epitetus paverčia tradiciniais susižavėjimo žodžiais.  Bet juk kitaip ir negali būti...Juk muzikos žodžiais apibūdinti neįmanoma, o žodynas, kad ir kaip bebūtų gaila, yra pakankamai ribotas. 

Rašau tai todėl, kad daina, apie kurią tarsiu kelis žodžius yra iš tiesų NUOSTABI. TOBULA. GRAŽI. LYRIŠKA. PASAKIŠKA. Tai - vėlgi bereikšmiai žodžiai, ko gero, negalėsiantys perteikti netgi emocijos, kuri lydi mane klausantis šios dainos. Ją reikia išgirsti.

GAYNGS. Tai grupė, kurios dainą atradau. Tiksliau ne pats atradau, o gavau "dovanų". Iš bičiulio, kuris klausosi nuostabios muzikos ir ja pasidalina su kitais. Šiandien mano visa diena buvo praleista klausantis GAYNGS kūrinio "Cry". Liūdnas, bet beprotiškai gražus kūrinys apniukusią dieną pavertė skambiu ir lyrišku laiko leidimu, praskaidrinusiu netgi pakankamai įtemptą dieną darbe.

Tarp kitko, pats kolektyvas GAYNGS tai Ryan'o Olson'o projektas, tik šiemet pradėjęs normaliai egzistuoti, susikūrė Mineapolyje. O muzikos mylėtojus ir vartotojus turėtų sudominti tuo, jog jame groja net 23 muzikantai, iš kurių vienas - kolektyvo BON IVER dvasia ir siela - Justin'as Vernon'as. The GUARDIAN grupės debiutinį albumą, išleistą prieš pora mėnesiu pavadino "triumfu" ir paskelbė jį dienos albumu (The Album Of the Day). Muzikos kritikai jam taip pat nepagailėjo gerų žodžių. 

Taigi mano šiandienos daina, nutraukusi ilgą futbolinę tylą ir mano mintys su GAYNGS, tikiuosi, atskleis uždanga ir leis toliau čia dalintis tuo "tobulu gėriu", kurį atrandu arba "gaunu dovanų". O dabar, tegul žodžius ir vėl keičia muzika. 

P.S. Lauke jau ir vėl darosi karšta, o "Cry" negali nustoti skambėjusi mano grotuve...