Darwin Deez: PHOENIX klonas ar dar vienas Indie atradimas?

Labai trumpai, bet labai muzikaliai. Nes tai, ką išgirdau mane privertė dar kartą prisiminti prancūzus PHOENIX ir jų neabejotiną įtaką šiandieninei Indie muzikai.

DARWIN DEEZ atradau nagrinėdamas Xfm grojaraštį. Įsijungiau. Išgirdau. Pajutau ir.... Pamėgau.

Sunku tuo patikėti, tačiau DARWIN DEEZ - amerikietis. Kad jis su "rimtu" polėkiu nesunku įsitikint - tereikia pažiūrėti vieną kitą jų vaizdo klipą. Nieko stebėtino, kad amerikonas ilgai nelaukęs šoko į Europos rinkos traukinį ir netgi nepaisant to, kad debiutinis singlas "Constelation" nepakilo į UK TOP 40 (čia pasiekė 64 poziciją, tačiau indie čarte pakilo iki 5os), akivaizdu, kad tai - pilietis, kuriam sekmės laukti ilgai tikrai nereikės (tikiuosi, kad būsiu geras pranašas). Neseniai pasauliui DARWIN DEEZ pateikė antrąjį singlą (beje, iš prieš pora mėnesiu pasirodžiusio albumo "Darwin Deez"). Singlo pavadinimas - "Rador Detector" (jo dėka ir noriu papasakoti apie Darwin'ą) . Jame - akivaizdi jau anksčiau minėtų PHOENIX įtaka ir naujoviškas indie muzikos skambesys. Tai daina, kuri, norim mes to ar nenorim, privers pasidomėti ką gi dar yra šis kolektyvas.

Ir kai perklausysim viską, kas yra YOUTUBE ar kituose portaluose, suprasim, kad juose yra nemažai BECK'o, labai daug PHOENIX, galbūt šiek tiek Fleetwood Mac ir daug gerų Indie garsų. 

"Laužyti" Darwin Deez'o judesiai ir iškalbinga šukuosena turėtų pridėti dar daugiau šarmo šiam atlikėjui klausytojų akyse.

Tiesą sakant, manau, kad tai atlikėjas, kurį galėčiau vadinti dar vienu dideliu savo atradimu paskutinį pavasario mėnesį...

Dear ELLIE GOULDING, pripažįstu - KLYDAU.

Prireikė pusės metų tam, kad pradėčiau jos klausyti ir vos kelių kartų, kad pripažinčiau, jog tai, ką ji daro yra tikra. Kokybiška. Įdomu. Originalu. Verta...

Prisipažinsiu, jog po to, kai buvo įteiktas BBC sound of 2010 apdovanojimas,  buvau persiutęs siaubingai. Buvau įsitikinęs, jog vienintėliai šio apdovanojimo verti žmonės - tai grupė DELPHIC. Tačiau praradus viena, vyliausi kito: tvirtai tikėjau, kad BRIT AWARDS ceremonijoje Didžiosios Britanijos kritikų apdovanojimą (CRITIC's CHOICE) pasiims ne kas nors kiti, o būtent DELPHIC. Deja...ir vėl jie liko antri. Ir vėl jie pralaimėjo. Ir vėl jie užleido pirmąją vietą tai pačiai jaunai merginai iš Herefordo, kuri tik antroji per visą muzikos istoriją atlikėja, laimėjusi šiuos du apdovanojimus vienu metu (prieš dvejus metus tą patį pavyko padaryti greitai išgarsėjusiai, bet kuriam laikui vėl nutilusiai nuostabaus balso savininkei - atlikėjai ADELE). Be abejo, kalbu apie merginą, kuri metusi dramos studijas prestižiniame Anglijos universitete, nusprendė, kad jai reikia dainuoti. Kalbu apie jauną damą, kuri tik šių metų pabaigoje švęs savo dvidešimt ketvirtą gimtadienį. Kalbu apie tą, prieš kurią nukėlęs kepurę pagaliau galėčiau ištarti: "TAVO MUZIKA - STULBINANTI". Žinoma, kad kalbu apie ELLIE GOULDING.

Neklausiau jos ilgą laiką. Specialiai. Vedamas jaunatviškų įsitikinimų negalėjau atleisti už tai, kad DELPHIC liko antri (sutinku, kad tai - idiotiškiausia priežastis neklausyti muzikos). Tačiau situacija pradėjo keitis tada, kai ji BBC RADIO 1 eteryje (rubrikoje "Live Lounge") perdainavo TEMPER TRAP dainą "Sweet Disposition" (apie tai jau rašiau kiek anksčiau).  Tačiau vis dar nepirkau jos dainų, neklausiau jos albumo ir, netgi praėjus pykčiui dėl mančesterio kolektyvo DELPHIC, leidau sau mąstyti, kad tų stebuklingų dviejų apdovanojimų ji nebuvo verta. 

Klydau. 

Nenoriu kalbėti apie muzikos stilių, apie kritikos strėles, muzikos žinovų panegiriką ir panašiai. Šiuo atveju noriu pakalbėti apie pačią ELLIE. 

Specifinis balso tembras. Keista dainavimo maniera. KITOKIA muzika. Nuostabus FRANKMUSIC, STARSMITH, FRASER T. SMITH ir RICHARD STANNARD prodiuserinis darbas įrašinėjant debiutinį ELLIE albumą "LIGHTS", leido jai pasireikšti visu gražumu. Tai, ką daro ELLIE GOULDING šiandien - yra ne tik, kad nepakartojamas, bet ir visus muzikos lūkesčius pranokstantis fenomenalus darbas.  Tai - ir modernu, ir sentimentalu. Ir lėta, ir judru. Tai - kažkas ypatingo, kas, sudėjus visus įmanomus šiuolaikiškos muzikos garsus, sugeba koegzistuoti kartu. 

Daina, privertusi mane savo gyvenime atversti ELLIE GOULDING puslapį, jį pasibraukti ir tūkstantį kartų perskaityti iš naujo - čia. Tai kurinys "Guns and Horses".  Ko gero apie jį pasakiau viską, ką norėjau pasakyti dėstydamas panegirikos žpdžius jaunai, keistai, bet TIKRAI anglijos dainininkei. Džiugu, kad ji sugebėjo muziką paversti tuo, kas skamba šioje dainoje...

Besidžiaugiant vis dar "einamu" ELLIE GOULDING albumu "Lights" verta žiūrėti į priekį ir laukti kažko naujo ir taip pat tobulai ypatingo iš šios jaunos, bet mokančios gyventi muzika, anglijos dainininkės.

P.S. Po ELLIE atradimo belieka darkart pripažinti, kad senolių išmintis, teigianti, kad "geriau vėliau negu niekada" pasiteisino su kaupu...Ne veltui tai, kas skamba šiandien, be tikrų muzikos tėvų, davusių pradžią muzikinei kultūrai, taip egzistuoti negalėtų. 

Šeštadienio atradimas: kaip TUNNG saulę prikėlė

Vienas geriausių jausmų, kuriuos bent jau man tenka patirti - tai muzikos atradimas. Jausmas, žinoma, neapibūdinamas, tačiau potyris - nuostabus. Kai kažką atrandi (šiuo atveju, be abejo, - muzikoje) - suvoki, kad einamuoju metu nuotaikos negali sugadinti nei pasaulio pabaiga, nei islandiški pelenai, nei lietus už lango, nei artėjantis pirmadienis, nei kas nors kitas...Žodžiu, nuotaikos negali sugadinti praktiškai niekas. ("praktiškai" prirašiau tam, kad visur būną taisyklę tvirtinančių išimčių).

Kadangi šiandien šeštadienis, o priešaky dar krūva neperklausytos muzikos ir visas vakaras, rašysiu trumpai. Ir, ko gero, labiau emocionaliai.

Šiandien atradau. Ir daug. Ir vėl išgyvenau tai, ką išgyvenu kaskart atrasdamas muzikinę naujieną. Tiesa, kurinys, kuriuo pasidalinsiu čia - yra kelių mėnesių senumo, bet bent jau man jis - šiandienos atradimas. Sutinku - susimoviau ir pavėlavau, bet, kaip liaudies išmintis byloja, geriau vėliau negu niekada...

Taigi šiandienos mano atradimas - grupė TUNNG ir jų daina "Hustle". Pirmi jos akordai priminė Jack Johnson'ą, klausydamas jos toliau, radau panašumų su MUMFORD AND SONS, o bendras vaizdas kažkuo priminė PASSION PIT. Žodžiu, gražu, paprasta, miela, kažkuo "folkloriška", kažkuo "elektroniška", o sudėjus visus taškus ant 'i" gaunam FOLKOTRONIŠKA. Iš tiesu, muzikos žinynuose jie ir yra įvardijami kaip folkotronikos atstovai (muzikos kritikai jų muziką be kita ko pavadino "ateities folku").

Įdomus dar vienas faktas - įdėjiniai TUNNG lyderiai Sam'as Genders'as ir Mike'as Lindsay'us savo karjerą pradėjo kurdami muziką pornofilmams. Kiek vėliau, supratę, kad gali "šiek tiek" daugiau, nusprendė burtis į grupę, pridėjo daugiau gitarų ir kitų instrumentų, pasikvietė "moteriškus" vokalus ir gavo praktiškai tobulai subtilų ir paprastą muzikinį skambesį. Nepaisant to, kad Britanijoje TUNNG, nuo savo muzikavimo pradžios 2003-aisiasi, išleio ne vieną muzikinį singlą ir kelis albumus, stulbinamo populiarumo jie neišsikovojo. Nėra ypatingai popouliarūs jie ir dabar. Tačiau grupė TUNNG gali būti puikiausias pavyzdys, įrodantis, kad ne visa tai, kas yra populiaru - yra gerai. Ir priešingai - daug kas, kas nėra žinoma, skamba tiesiog nuostabiai.

Emocija: TUNNG - "Hustle" - tobulas vasariškas kurinys, puikiausiai "susivalgantis" ne tik savaitgalį, bet ir eilinę savaitės dieną...ypač tada, kai už lango stipriai šviečia saulė ir pradeda kvepėti atostogomis

Akustika: visai smagus ir folkišką prigimtį iliustruojantis TUNNG - "Hustle" variantas - čia

SPURS - čempionų lygoje: atradimas - britų BABYBIRD daina.

Visada žinojau, kad viena didžiausių vertybių gyvenime -  NEŽINOTI; pripažinti, kad NEŽINAI; o po to - tiesiog atrasti. Ypač muziką...

Šįkart atradau darkart. Vėl britus. Vėl roką. Vėl baladę.

Grupę, žinoma, esu girdėjęs, tačiau dainos - ne.

Kaip visgi gerai, kad pasaulyje yra facebook'as. Ir kaip visgi gerai, kad facebook'e yra žmonių, kurie taip pat dalinasi muzika ir leidžia atrasti.

Bet juk ne apie tai dabar.

Šiandieninis mano atradimas - BABYBIRD daina "Unloveable". Tiesiog graži roko baladė, priklausanti grupei, kuri sėkmingai mina UK Indie muzikos kelius jau daugiau nei penkiolika metų. Tie, kas nežino BABYBIRD, gali būti girdėję jos vokalistą Stephen'ą Jones'ą. Bet juk ir ne apie jį čia...

Tiesiog norėjau pasidalinti daina, kuri kai kam gali priminti vokiečių grupės FURY IN THE SLAUGHTERHOUSE kurinį "Time to wonder", kai kam ji galbūt kels kitas asociacijas. Tačiau vienareikšmiškai galiu teigti, jog tai - gražus, rokinis, mielas, lyriškas, naktinis, kabinantis, gilus, mielas ir "savas" gabalas, kuris, įdėjus jį į tikrą roko baladės standartinį rėmą, niekuo nenusileidžia geriausioms roko baladėms.

Galbūt ir drąsus teiginys, bet aš juo tikiu.

Žinoma, tai nėra daina su pretenzijomis tapti muzikos istorijos knygos dalimi, tačiau ją drąsiai galima "dovanoti" roko muziką mėgstantiems žmonėms.

P.S. Šitą kurinį atradau kaip tik prasidėjus vienoms svarbiausių Premier lygos rungtynių tarp Tottenhamo ir Manchester City, kurias, beje, laimėjo pirmieji. Visgi yra šiek tiek tiesos pasaulyje :)

Pegasas: britiškas rokas ir amerikietiškas R&B

DIENOS BE PEGASO

Kartais imu galvoti, kad netgi tada, kai mano makaulėje sukasi begalė minčių, o ausyse skamba tūkstančiai dainų (šalia kurių - milijonas susikaupusių emocijų, rodos, turėtų lietis per kraštus), pradedu suprasti, kad man trūksta vieno esminio dalyko. Tas esminis dalykas - tai pegasas ant dešinio peties, kurio dėka dažniausiai raidės tampa žodžiais, žodžiai - sakiniais, sakiniai - paragrafais, o paragrafai - vientisa minčių išraiška, sudėta nuo "a" iki "z". Kartais visiškai netobula...Tiksliau, dažniausiai netobula, tačiau tai yra tokia minčių išraiška, kuri, padėjus tašką, leidžia suprasti, kad bent jau pasakyta tai, kas norėta pasakyti.

Jei atvirai, šiuokart turiu rimtą bėdą. Mano pegasas daugiau nei mėnesiui išskrido, o dešinysis petys, kaip buvo tuščias, taip ir liko. Kartais bandau prisėsti ir pradėti rašyti, tačiau toks rašymas tampa tolygus savęs prievartavimui, kadangi be pegaso pagalbos rašliava, netgi įvilkta į tradicinį permatomą rūbą, yra praktiškai nebeįmanoma.

Net ir šiandien pegasas neatskrido. Nenutūpė man ant peties. Neliepė rašyti. Neprikimšo į tuštėjančią programinę įrangą naujos raiškos programų ir nesugebėjo priversti paskęsti muzikos audroje, iš kurios išsikapstęs galėčiau jaustis nugalėtoju.

Bet juk tyla ir yra tai, kas labiausiai žudo. Tiksliau, ne labiausiai, o tvirčiausiai.

Ir netgi jei žinau, kad to, ką rašau, niekas neskaito, tyla lape žudo panašiai, kaip tyla muzikos grotuve... Juolab, kad muzikos grotuvas, nors ir norėjo užtilyi galutinai, vistiek leido garsus ir kartais vertė krūptelti, kartais nustebti, o kartais netgi ištarti "PAGALIAU".

AUSYS

Šiandien, eilinį kartą neprisijaukinęs pegaso, noriu pasidalinti tuo, ką išgirdau, pamačiau, pajutau, išgyvenau ir įsimylėjau. Kai kas galbūt atrodys keistoka, kai kas - visiškai nenustebins. Visais atvejais, trys šiandieniniai kūriniai, kuriais noriu pasidalinti su visais tais kurie, ko gero netgi čia neužsuka (bet įsivaizduojant, kad kažkas  visa tai skaito - tampa lengviau rašyti), yra mano ATRADIMAI. Jų, kaip ir galima buvo tikėtis, negrojo (ir ko gero negros) nei viena Lietuviška radijo stotis. Jų CD veikiausiai nenusipirks nei vienas NE YO, ENRIQUE IGLESIAS ar RIHANNA klausantias Lietuvis. Ir apskritai, jie, netapę muzikos istorijos dalimi kažkada tiesiog ims ir nugarmės užmarštin... Bet aš vistiek noriu juos padovanoti tiems, kam jų dar nesu dovanojęs. Netgi tada, kai jie man nepriklauso...

1. COURTEENERS - TAKE OVER THE WORLD

Už šįtą kūrinį turėčiau būti dėkingas DABBL radio. Tai - dar viena Mnčesterio roko atstovų super galinga daina (bent jau man taip atrodo), kuri leidžia suprasti koks vis dėlto galingas yra britiškas rokas. Jeigu reikėtų trumpi pristatyti grupę, tai galima būtų paminėti tai, kad nepaisant to, jog kolektyvas groti pradėjo tik prieš ketverius metus, visi The COURTEENERS nariai pažįsta vienas kitą nuo dešimties metų. o tai jau šį tą pasako apie galimą ankstyvą kolektyvo brandą. Tarp kitko, kad tai jau savo "veidą" atradusi kompanija, galima suprasti perklausius paskutinį - antrą - šiemet išleistą albumą "FALCON"

Daina - čia

Komentaras: tai tobulas vasaros rytui tinkantis kūrinys.

2. GOLDHAWKS - WHERE IN THE WORLD

Dar vieni britai. Dar viena jauna grupė. Dar vienas "į kitus panašus" kolektyvas, kuris tiesiog kabina. Kabina savi muzikos galia. kabina savo garsu. Kabina savo polėkiu. Beje, panašus į Courteeners prieš tai apkalbėtą gabalą. Tiesą sakant, šita daina man kažkuo primena jau šiame bloge aprašytą grupės iš olandijos KANE dainą "Rain down on me". Garantuoju tai, jog tie, kam patinka naujos kartos britiškas rokas, išgirdę šitą dainą tikrai nenusivils.

Komentaras: priešingai nei "Take Over the World", šitą dainą, bent jau mano manymu, geriausia klausytis automobilyje lyjant lietui...Tai daina, kuri savo galia, ko gero, negalėtų įtilpti į jokius standartinius muzikos rėmus.

Beje, GOLDHAWKS albumas yra ko gero laukiamiausias mano ateinančių etų albumas.

3. ROBIN THICKE - SEX THERAPY

Kai nusprendžiau parašyti apie šitą dainą, supratau, kad tai pirmasis R&B stiliaus kurinys šitame bloge. Ir tai anaiptol nereiškia, kad aš tokio stiliaus muzikos nemėgstu. Priešingai, senąjį gerąjį R&B ir vertinu, ir klausau, ir tikrai mėgstu. Beje, apie tai ruošiu atskirą post'ą, kuris, greičiau sugrįžus manąjam pegasui, tikrai atsiras šitame bloge.

Bet šiuokart vertėtų grįžti prie Thicke. "Sex Therapy" - gabalas, kuris parodo koks nerealus ir kabinantis gali būti R&B gabalas, kai į jį nepridėta "pseudo R&B'iško" sumauto skambesio. Tai, sakyčiau, rimtas smūgis Rihanniškai kultūrai, kurios nusmuktelniškuose vakarėliuose šėlstantis jaunimėlis dedasi viską suprantąs ir žinąs apie R&B, nė nežinodamas tokių vardų kaip Luther'is Vandross'as, Stevie Wonder'is ar Isley Brothers. Robin'as Thicke yra vienas iš tų tlikėjų, kuris sugebėjo išlikti "teisingojo" (šį terminą vartojų subjektyviai) R&B kelio vagoj. Kodėl? Suprasite perklausę šitą dainą.

Komentaras: komentarų kada šita daina tinkamiausia, ko gero net nereikia. Klipas šį teiginį dar labiau patvirtina;)

Tarp kitko, singlo pristatymo idėja taip pat verta dėmesio. Ji - čia.

NEŽINIA

Iš tiesų, atrodo, yra tiek daug dalykų, apie kuriuos norėtųsi rašyti...Juolab, kad per pastarąjį mėnesį įvyko beprotiškai daug įdomių ir reikšmingų dalykų (Pertrauką daro The KILLERS, o Flowersas leidžia solinį albumą; Pertrauką daro DOVES, o jų lyderis kurs bendrą projektą su ELBOW; į Latviją atvažiuoja mano viena mėgiamiausių grupių - MUSE; ir t.t.)...tačiau pegasas kaip nenutūpia, taip nenutūpia. Jei nutūps - grįšiu greit. O jei nenutūps - grįšiu, kai pagausiu kitą;)