Dear ELLIE GOULDING, pripažįstu - KLYDAU.

Prireikė pusės metų tam, kad pradėčiau jos klausyti ir vos kelių kartų, kad pripažinčiau, jog tai, ką ji daro yra tikra. Kokybiška. Įdomu. Originalu. Verta...

Prisipažinsiu, jog po to, kai buvo įteiktas BBC sound of 2010 apdovanojimas,  buvau persiutęs siaubingai. Buvau įsitikinęs, jog vienintėliai šio apdovanojimo verti žmonės - tai grupė DELPHIC. Tačiau praradus viena, vyliausi kito: tvirtai tikėjau, kad BRIT AWARDS ceremonijoje Didžiosios Britanijos kritikų apdovanojimą (CRITIC's CHOICE) pasiims ne kas nors kiti, o būtent DELPHIC. Deja...ir vėl jie liko antri. Ir vėl jie pralaimėjo. Ir vėl jie užleido pirmąją vietą tai pačiai jaunai merginai iš Herefordo, kuri tik antroji per visą muzikos istoriją atlikėja, laimėjusi šiuos du apdovanojimus vienu metu (prieš dvejus metus tą patį pavyko padaryti greitai išgarsėjusiai, bet kuriam laikui vėl nutilusiai nuostabaus balso savininkei - atlikėjai ADELE). Be abejo, kalbu apie merginą, kuri metusi dramos studijas prestižiniame Anglijos universitete, nusprendė, kad jai reikia dainuoti. Kalbu apie jauną damą, kuri tik šių metų pabaigoje švęs savo dvidešimt ketvirtą gimtadienį. Kalbu apie tą, prieš kurią nukėlęs kepurę pagaliau galėčiau ištarti: "TAVO MUZIKA - STULBINANTI". Žinoma, kad kalbu apie ELLIE GOULDING.

Neklausiau jos ilgą laiką. Specialiai. Vedamas jaunatviškų įsitikinimų negalėjau atleisti už tai, kad DELPHIC liko antri (sutinku, kad tai - idiotiškiausia priežastis neklausyti muzikos). Tačiau situacija pradėjo keitis tada, kai ji BBC RADIO 1 eteryje (rubrikoje "Live Lounge") perdainavo TEMPER TRAP dainą "Sweet Disposition" (apie tai jau rašiau kiek anksčiau).  Tačiau vis dar nepirkau jos dainų, neklausiau jos albumo ir, netgi praėjus pykčiui dėl mančesterio kolektyvo DELPHIC, leidau sau mąstyti, kad tų stebuklingų dviejų apdovanojimų ji nebuvo verta. 

Klydau. 

Nenoriu kalbėti apie muzikos stilių, apie kritikos strėles, muzikos žinovų panegiriką ir panašiai. Šiuo atveju noriu pakalbėti apie pačią ELLIE. 

Specifinis balso tembras. Keista dainavimo maniera. KITOKIA muzika. Nuostabus FRANKMUSIC, STARSMITH, FRASER T. SMITH ir RICHARD STANNARD prodiuserinis darbas įrašinėjant debiutinį ELLIE albumą "LIGHTS", leido jai pasireikšti visu gražumu. Tai, ką daro ELLIE GOULDING šiandien - yra ne tik, kad nepakartojamas, bet ir visus muzikos lūkesčius pranokstantis fenomenalus darbas.  Tai - ir modernu, ir sentimentalu. Ir lėta, ir judru. Tai - kažkas ypatingo, kas, sudėjus visus įmanomus šiuolaikiškos muzikos garsus, sugeba koegzistuoti kartu. 

Daina, privertusi mane savo gyvenime atversti ELLIE GOULDING puslapį, jį pasibraukti ir tūkstantį kartų perskaityti iš naujo - čia. Tai kurinys "Guns and Horses".  Ko gero apie jį pasakiau viską, ką norėjau pasakyti dėstydamas panegirikos žpdžius jaunai, keistai, bet TIKRAI anglijos dainininkei. Džiugu, kad ji sugebėjo muziką paversti tuo, kas skamba šioje dainoje...

Besidžiaugiant vis dar "einamu" ELLIE GOULDING albumu "Lights" verta žiūrėti į priekį ir laukti kažko naujo ir taip pat tobulai ypatingo iš šios jaunos, bet mokančios gyventi muzika, anglijos dainininkės.

P.S. Po ELLIE atradimo belieka darkart pripažinti, kad senolių išmintis, teigianti, kad "geriau vėliau negu niekada" pasiteisino su kaupu...Ne veltui tai, kas skamba šiandien, be tikrų muzikos tėvų, davusių pradžią muzikinei kultūrai, taip egzistuoti negalėtų.