Jau seniai norėjau parašyti apie tobulus Prancūzus. Jeigu kas nors pasakys, kad tokių nėra - nesutiksiu, nes tikrai žinau, kad yra. Versalyje.
PHOENIX: neprancūziški prancūzai
Niekada nebuvau per didelis Prancūziškos muzikos mylėtojas. Taip, jie turėjo ir tebeturi AIR. Žinoma, negalima pamiršti ir DAFT PUNK. Taip pat ilgai neieškoję atrastumėm ir dar bent dešimt prancūzų kolektyvų, kurie šiandieniniame muzikos pasaulyje turi "svarų" balsą. Bet apie juos tikrai nekalbėsiu. Šįkart - trumpas žvilgsnis į, mano akimis, pačius tobuliausius prancūzus - alternatyvaus roko grupę iš versalio - PHOENIX.
Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad PHOENIX patenka į mano labiausiai garbinamų ir dievinamų atlikėjų sąrašą. Ir tai, be jokios abejonės, nėra atsitiktinumas
Grupę DAFT PUNK pradžioje paminėjau ne veltui. DAFT PANK'ų ir PHOENIX ryšiai yra praktiškai tiesioginiai. Dabartiniai DAFT PUNK nariai Thom'as Bangalter'is, Guy'us Manuel's de Hommen Christo ir esamas PHOENIX gitaristas Laurent'as Brancowitz'as praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje grojo grupėje, pavadinimu "DARLIN". Išsiskyrus jų keliams, pirmieji du įkūrė DAFT PUNK, o Laurent'as, susirinkęs aplink save talentingų muzikantų kompaniją sukūrė PHOENIX. Tiesa, grupės pavadinimas buvo sugalvotas tik 1997- aisiais (kaip tik tuomet dabartinis PHOENIX sąstatas kūrė remiksą vienai grupės AIR dainai). Praėjus trims metams nuo oficialaus PHOENIX vardo "įteisinimo" - 2000- aisiais PHOENIX pasauliui dovanojo deivišką albumą "United".
"UNITED"
Šio albumo svarba grupei yra milžiniška. Visų pirma dėl to, kad pasaulis išgirdo jų debiutinį singlą "Too Young", kurį muzikos kritikai iki šiol vadina vienu gražiausių šių Prancūzų gabalu. Negana to, daina "Too Young" pateko į nuostabaus Sophia Coppola filmo "LOST IN TRANSLATION" garso takelį. Nepaisant to, kad kūrinys negali pasigirti aukštomis čartų pozicijomis, jis davė žinoti pasauliui, kad muzikos padangėje atsirado puikus kolektyvas, kurio muzika buvo verta dėmesio. Kiek vėliau sekė daina "If I Ever Feel Better" - labai "jamiroquai'ška" kompozicija, kurios dėka PHOENIX tapo žinomi visur: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Japonijos. Tiesa, išleistas signlo pavidalu "If I Ever Feel Better" drastiškai neužkariavo muzikos topų (Didžiosios Britanijos perkamiausių singlų tope pakilo tik iki 65, Italijoje - iki 4, o Prancūzijoje - tik iki 12), tačiau didžiosios radijo stotys šį kūrinį įtraukė į pagrindinius grojaraščius ir 2001-aisias grojo jį labai dažnai.
Tiek internetinė muzikos enciklopedia allmusic.com, tiek ir vienas įtakingiausių muzikos žurnalų "the Rolling Stones" jį įvertino 3,5 žvaigždutėmis (iš penkių), o kritikai vienbalsiai džiaugėsi, kad muzikos pasaulyje atsirado dar viena "kitokia" ypatinga grupė.
Po ketverių metų - 2004-aisiais PHOENIX išleidžia dar vieną albumą "Alphabetical", kuris grupei atnešė tikrąjį pripažinimą. Ir nepaisant to, kad albumas buvo įvertintas kiek prasčiau nei pirmasis, tokie singlai kaip "Run Run Run" ir "Everything is Everything" šiems prancūzams leido tapti aukščiausio ryškumo žvaigždėmis alternatyvaus/indie roko muzikos padangėje.
Po dar dviejų metų grupė pasauliui pateikia dvi nuostabias dainas "Long Distance Call" ir "Consolation Prizes" (bent jau man - tai vieni gražiausių PHOENIX kūrinių), kurie pristato trečiąjį studijinį grupės albumą "It's Never Been Like That". Nežiūrint į tai, kad albumo perkamumas vėlgi nebuvo milžiniškas, objektyvių muzikos kritikų vertinimais albumas buvo labai neblogas: žurnalas "Q" jam suteikė tris, ALLMUSIC. COM - tris su puse, o "The Rolling Stones" - keturias žvaigždutes.
WOLFGANG AMADEUS PHOENIX
Jeigu PHOENIX muzikos iki 2009- ųjų kas nors negalėjo vadinti "muzika masėms", tai pernai metais išleistas jų albumas "Wolfgang Amadeus Phoenix" šias baimes paneigė su kaubu. Žinoma, gerąja prasme. Gegužės 25 dieną pasirodęs albumas sukebėjo nuskinti galybę laurų jų iki šiol nemačiusiai kompanijai, o tuo pačiu pasiekimai, kuriais praėjusiais metais galėjo pasigirti PHOENIX iki pernai jiems buvo visiškai nežinomi. "MusicOMH", "The Rolling Stones" ir "Allmusic.com" šiam albumui skyrė po 4 žvaigždes, o metų pabaigoje paskelbti rezultatai pranoko visus PHOENIX narių lūkesčius: "Times" paskelbtame geriausių metų albumų sąraše "Wolfgang Amadeus Phoenix" užėmė 5, "The Rolling Stones" ir "Spins" - 3, "Pitchfork'o" penkiasdešimtuke - 8, o "Drowned in Sounds" ir "The A.V. Club" metų albumų sąrašuose - 1 vietą. Sausio mėnesį grupė albumas "Wolfgang Amadeus Phoenix" atnešė grupei Grammy statulėlę nominacijoje "Best alternative music album"
Klausant viso albumo tampa akivaizdu, kad visas tobulas albumo vientisumas yra pati stipriausia jo pusė. Ne kiekvieną kartą perklausius dainų rinkinį, suvoki, kad tai buvo taip išsamu, taip genialu ir, kartu, taip muzikalu, kad daugiau nereikia praktiškai nieko, nes viskas yra pasakyta. Ypač, kai balsu kalba muzika. "Wolfgang Amadeus Phoenix" - vienareikšmiškai nuostabus albumas, leidžiantis įvertinti elektroninių - sintetinių klavišinių instrumentų grožį ir palankumą muzikos ausims, priverčiantis suvokti, kad PHOENIX karjeros zenitas jau yra pasiektas (beje - tai dar didesnė papildoma motyvacija laukti pasirodysiančių jų naujų darbų), leidžiantis įvertinti tikrąjį unikalios XXI a. "pop" kultūros grožį.
Jeigu kas nors sakytų, kad "sintetika" yra baisu, PHOENIX praėjusių metų šedevras gali būti tikrasis "išimties iš taisyklės" pavyzdys. Elektronikos ir roko, indie ir synthpop mišinys - garantuotas tobulos muzikos kąsnis ne tik muzikos gurmanams, bet ir eiliniams muzikos vartotojams.
Mano akimis - tai vienas geriausių praėjusių metų (o kartu gal net ir viso dešimtmetčio) albumų. Žodžiais neįvertinama tačiau išgyvenama muzika šių prancūzų neleis pamiršti dar ilgai, o "Wolfgang Amadeus Phoenix" jau dabar ko gero gali būti įrašytas į muzikos istorijos knygą kaip tobulas SynthIndie muzikos atspindys.
Beje, be dviejų singlų ("Lizstomania" ir "1901"), pristačiusių albumą, mano nuomone, dar būtina išgirsti dainą "Rome". Nors, kaip ir minėjau, visas albumas yra vientisas, nepakartojamas ir tiesiog NUOSTABUS.
Išgirdus PHOENIX galima išties dėkoti likimui už tai, kad pasaulyje yra toks reiškinys kaip MUZIKA.
Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad PHOENIX patenka į mano labiausiai garbinamų ir dievinamų atlikėjų sąrašą. Ir tai, be jokios abejonės, nėra atsitiktinumas
Grupę DAFT PUNK pradžioje paminėjau ne veltui. DAFT PANK'ų ir PHOENIX ryšiai yra praktiškai tiesioginiai. Dabartiniai DAFT PUNK nariai Thom'as Bangalter'is, Guy'us Manuel's de Hommen Christo ir esamas PHOENIX gitaristas Laurent'as Brancowitz'as praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje grojo grupėje, pavadinimu "DARLIN". Išsiskyrus jų keliams, pirmieji du įkūrė DAFT PUNK, o Laurent'as, susirinkęs aplink save talentingų muzikantų kompaniją sukūrė PHOENIX. Tiesa, grupės pavadinimas buvo sugalvotas tik 1997- aisiais (kaip tik tuomet dabartinis PHOENIX sąstatas kūrė remiksą vienai grupės AIR dainai). Praėjus trims metams nuo oficialaus PHOENIX vardo "įteisinimo" - 2000- aisiais PHOENIX pasauliui dovanojo deivišką albumą "United".
"UNITED"
Šio albumo svarba grupei yra milžiniška. Visų pirma dėl to, kad pasaulis išgirdo jų debiutinį singlą "Too Young", kurį muzikos kritikai iki šiol vadina vienu gražiausių šių Prancūzų gabalu. Negana to, daina "Too Young" pateko į nuostabaus Sophia Coppola filmo "LOST IN TRANSLATION" garso takelį. Nepaisant to, kad kūrinys negali pasigirti aukštomis čartų pozicijomis, jis davė žinoti pasauliui, kad muzikos padangėje atsirado puikus kolektyvas, kurio muzika buvo verta dėmesio. Kiek vėliau sekė daina "If I Ever Feel Better" - labai "jamiroquai'ška" kompozicija, kurios dėka PHOENIX tapo žinomi visur: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Japonijos. Tiesa, išleistas signlo pavidalu "If I Ever Feel Better" drastiškai neužkariavo muzikos topų (Didžiosios Britanijos perkamiausių singlų tope pakilo tik iki 65, Italijoje - iki 4, o Prancūzijoje - tik iki 12), tačiau didžiosios radijo stotys šį kūrinį įtraukė į pagrindinius grojaraščius ir 2001-aisias grojo jį labai dažnai.
Tiek internetinė muzikos enciklopedia allmusic.com, tiek ir vienas įtakingiausių muzikos žurnalų "the Rolling Stones" jį įvertino 3,5 žvaigždutėmis (iš penkių), o kritikai vienbalsiai džiaugėsi, kad muzikos pasaulyje atsirado dar viena "kitokia" ypatinga grupė.
Po ketverių metų - 2004-aisiais PHOENIX išleidžia dar vieną albumą "Alphabetical", kuris grupei atnešė tikrąjį pripažinimą. Ir nepaisant to, kad albumas buvo įvertintas kiek prasčiau nei pirmasis, tokie singlai kaip "Run Run Run" ir "Everything is Everything" šiems prancūzams leido tapti aukščiausio ryškumo žvaigždėmis alternatyvaus/indie roko muzikos padangėje.
Po dar dviejų metų grupė pasauliui pateikia dvi nuostabias dainas "Long Distance Call" ir "Consolation Prizes" (bent jau man - tai vieni gražiausių PHOENIX kūrinių), kurie pristato trečiąjį studijinį grupės albumą "It's Never Been Like That". Nežiūrint į tai, kad albumo perkamumas vėlgi nebuvo milžiniškas, objektyvių muzikos kritikų vertinimais albumas buvo labai neblogas: žurnalas "Q" jam suteikė tris, ALLMUSIC. COM - tris su puse, o "The Rolling Stones" - keturias žvaigždutes.
WOLFGANG AMADEUS PHOENIX
Jeigu PHOENIX muzikos iki 2009- ųjų kas nors negalėjo vadinti "muzika masėms", tai pernai metais išleistas jų albumas "Wolfgang Amadeus Phoenix" šias baimes paneigė su kaubu. Žinoma, gerąja prasme. Gegužės 25 dieną pasirodęs albumas sukebėjo nuskinti galybę laurų jų iki šiol nemačiusiai kompanijai, o tuo pačiu pasiekimai, kuriais praėjusiais metais galėjo pasigirti PHOENIX iki pernai jiems buvo visiškai nežinomi. "MusicOMH", "The Rolling Stones" ir "Allmusic.com" šiam albumui skyrė po 4 žvaigždes, o metų pabaigoje paskelbti rezultatai pranoko visus PHOENIX narių lūkesčius: "Times" paskelbtame geriausių metų albumų sąraše "Wolfgang Amadeus Phoenix" užėmė 5, "The Rolling Stones" ir "Spins" - 3, "Pitchfork'o" penkiasdešimtuke - 8, o "Drowned in Sounds" ir "The A.V. Club" metų albumų sąrašuose - 1 vietą. Sausio mėnesį grupė albumas "Wolfgang Amadeus Phoenix" atnešė grupei Grammy statulėlę nominacijoje "Best alternative music album"
Klausant viso albumo tampa akivaizdu, kad visas tobulas albumo vientisumas yra pati stipriausia jo pusė. Ne kiekvieną kartą perklausius dainų rinkinį, suvoki, kad tai buvo taip išsamu, taip genialu ir, kartu, taip muzikalu, kad daugiau nereikia praktiškai nieko, nes viskas yra pasakyta. Ypač, kai balsu kalba muzika. "Wolfgang Amadeus Phoenix" - vienareikšmiškai nuostabus albumas, leidžiantis įvertinti elektroninių - sintetinių klavišinių instrumentų grožį ir palankumą muzikos ausims, priverčiantis suvokti, kad PHOENIX karjeros zenitas jau yra pasiektas (beje - tai dar didesnė papildoma motyvacija laukti pasirodysiančių jų naujų darbų), leidžiantis įvertinti tikrąjį unikalios XXI a. "pop" kultūros grožį.
Jeigu kas nors sakytų, kad "sintetika" yra baisu, PHOENIX praėjusių metų šedevras gali būti tikrasis "išimties iš taisyklės" pavyzdys. Elektronikos ir roko, indie ir synthpop mišinys - garantuotas tobulos muzikos kąsnis ne tik muzikos gurmanams, bet ir eiliniams muzikos vartotojams.
Mano akimis - tai vienas geriausių praėjusių metų (o kartu gal net ir viso dešimtmetčio) albumų. Žodžiais neįvertinama tačiau išgyvenama muzika šių prancūzų neleis pamiršti dar ilgai, o "Wolfgang Amadeus Phoenix" jau dabar ko gero gali būti įrašytas į muzikos istorijos knygą kaip tobulas SynthIndie muzikos atspindys.
Beje, be dviejų singlų ("Lizstomania" ir "1901"), pristačiusių albumą, mano nuomone, dar būtina išgirsti dainą "Rome". Nors, kaip ir minėjau, visas albumas yra vientisas, nepakartojamas ir tiesiog NUOSTABUS.
Išgirdus PHOENIX galima išties dėkoti likimui už tai, kad pasaulyje yra toks reiškinys kaip MUZIKA.
Būtinai paklausysiu namo grįžusi. O šiaip dar viena tobula prancūzų grupė yra 'Air' :)
AtsakytiPanaikinti