2010: tai kas muzikoje buvo geriausia

Kalendoriui imant skaičiuoti paskutines metų dienas, visai natūraliai iškyla noras paskaičiuoti ir žmonėms: vieni skaičiuoja nuveiktus darbus, kiti - aplankytas šalis, perskaitytas knygas ar pamatytus filmus. Įprasta, kad taip žmonės ima ir tam tikra prasme sudėlioja prioritetus - t.y išskiria geriausius ir  (natūraliai) pamiršta blogiausius... Ne išimtis ir aš. Tik taip jau susiklostė, kad niekada nedelioju hierarchine tvarka geriausių matytų filmų, nebandau įvardinti įspūdingiausių įvykių, matytų žmonių ar kažko panašaus. Lygiai taip pat mano metai niekada neapsiriboja vien tik kategorijomis "blogi metai"/"geri metai". Kiekvienas 365 dienų laikotarpis kažką gero padovanoja ir kažką gero atima. Tačiau yra viena prioritetinė eilė, kuri, mano metų apibendrinime įgauna stebuklingą prasmę - tai mano muzikinis patyrimas. Išgirstos dainos, perklausyti albumai, emocinis užtaisas, lydėjęs mane per metų laikotarpį dažniausiai metų pabaigoje "sugula" į asmeninį "topą", kuris mano gyvenime užima labai didelę vietą. Ne tiek dėl formalumo, kiek dėl idėjinės minties...Juk muzika - tai idėja, o po to - tikrų tikriausia emocija. Tačiau ko gero nėra prasmės šią akimirką kalbėti apie muzikos "įprasminimą" ar emocinį "ivardinimą". Šiuo atveju tikslas yra žvilgterėti į MANO 2010- ųjų muziką ir perbėgus per šiuos metus, įvardinti tai, kas buvo geriausia būtent man (galų gale, juk blogas tam ir yra, kad jame pasidalinčiau savo mintimis apie savo mylimą muziką).

Metų DAINA

Prieš pradedant daryti rimtesnius apibendrinimus, reiktų eilinį kartą sutikti su muzikos kritikais ir muzikologais ir pritarti jų nuomonei, kad 2010- ieji buvo ypatingi metai: tiek dėl ilgai lauktų albumų pasirodymų (dienos šviesą išvydo ARCADE FIRE, THE NATIONAL, FOALS ir kitų tikrai gerų kolektyvų darbai), tiek dėl pasaulyje "apsireiškusių" naujų vardų, kurie vis dar lieka ne iki galo išgirsti, tačiau daug žadantys (tai ir ZOLA JESUS, ir CARIBOU, ir ARIEL PINK'S HOUNTED GRAFITTI, ir galybė kitų). 2010- ieji muzikos rinkoje vėl atgaivino indie folk'ą, vėl sugrąžino 80- ųjų elektro pop skambesį ir, žinoma, vėl pažėrė galybę naujovių, be kurių muzika būtų neįsivaizduojama.

Taigi, natūralu, jog vardindamas tai, kas visus šiuos metus nedingo iš mano muzikos grotuvo, tai, ką išmokau mintinai ir tai, ką galiu niūniuoti dar dešimt metų, noriu to ar ne, tenka peržvelgti visus metus ir prisiminti tai, dėl ko "alpau" nuo pat sausio pradžios. Emociškai grįsti praėjusio patyrimo matyt neteks, bet žvelgiant į praeitį penketukas (prioritetine tvarka) susidėlioja visai logiškas, realus ir, sakyčiau tikslus.

5. FRIGHTENED RABBIT "Swim Until You Can't See Land": daina, kurios dėka atradau šiuos pasakiškai žavius škotus, kurių lyriškas rokas visiškai atitinka mano dažną vidinę būseną. Kadangi tai daina, apie kurią jau esu rašęs, nenorėdamas visko kartoti, tiesiog pridursių, jog šio kūrinio dėka mano fonotekoje atsirado škotų naujausias diskas "A Winter Of Mixed Drinks", sėkmingai iki šiol besisukantis mano automobilyje.

4. GAYNGS "The Last Prom On Earth": taip pat aprašyta daina, kurios atlkėjai - 23 žmonės, kuriantys (ar perdainuojantys ir savaip interpretuojantys) nuostabią muziką. Išleidę pasakišką albumą "Relayed", GAYNGS tapo viena iš tų grupių, dėl kurių galima būtų nueiti ir visus kryžiaus kelius.



Kadras iš TUNNG dainos "Hustle" vaizdo klipo

3. TUNNG "Hustle": dar viena daina, kurios negalėjau nustoti klausytis puse metų ir kuri man padėjo atrasti folkotronicą. Taip, žinoma, atradau ir pačius TUNNG, kuriuos kada nors labai tikiuosi pamatyti koncertuojančius didžiausiose pasaulio scenose.

2. HAMMOCK "Breathturn": tai daina, kurią pamačiau ant savo bičiulio facebook'o sienos tuo metu, kai atvažiavau į pasakiško goržio miestelį Mozelio slėnyje. Daina įsirėžė taip stipriai, kad ilgai neteko laukti tol, kol didžioji HAMMOCK išleistų albumų atsirado mano fonotekoje. Net sunku juos apibūdinti, nes vieni juos vadina shoegazer'iais, kiti - art roko, treti - post roko atstovais. Man jie - tiesog nuostabią mistišką muziką grojantys žmonės, kurių kūryba sugeba nunešti taip toli, kaip realybė niekada nenuneš.

 

THE NATIONAL "Bloodbuzz Ohio" video



1. THE NATIONAL "Bloodbuzz Ohio". Šiemet THE NATIONAL buvo ta grupė, kuri mane varė iš proto. Albumas "High Violet" (kurį dar tikrai paminėsiu) buvo viena tobuliausių muzikinių dovanų per 2010- uosius, o jų muzika mane lydėjo visur - nuo automobilio iki darbo vietos, nuo kelionių iki lopšinės prieš užmiegant. Žinoma, per "derlingus" 2010- uosius "užderėjo" daug gerų dainų, tačiau dėl savo No.1 nesuabejojau nė akimirkos

Metų ALBUMAS

Vėlgi kalbėti apie konkretybes yra labai sudėtinga, nes mano fonotekoje atsidūrė ne tik šių metų albumai, bet ir tie darbai, kurie buvo išleisti kur kas anksčiau, tačiau dar nebuvo įsigyti arba tiesiog dar nebuvo atrasti. Visgi, kadangi noriu apibendrinti tai, kas man buvo svarbiausia 2010- aisiais, renkuosi aukščiausią top 3 ir, nelįsdamas į ištaigingas detales, trumpai pristatau albumus, kuriais labiausiai žavėjausi šiemet.

3. ARCADE FIRE "The Suburbs" ir GAYNGS "Relayet": šiuos du albumus 'sustatau' į vieną vietą vien dėl to, kad tikrai nežinau kuris man buvo geresnis (nors stilistiškai - jie labai toli vienas nuo kito). GAYNGS, su savo ironija, vocoderio garsu ir galybe jaunų talentų, gražiai išsprendė muzikos apipavidalinimo klausimą (sumaišę visą galybe stilių į vieną skoningą sintezę), o kanadiečiai ARCADE FIRE su savo ilgai lauktu albumu, sukūrė sentimentalaus roko šedevrą (ne veltui įtraukiamą į didžiųjų leidinių praktiškai visas aukščiausių topų vietas).

2. FOALS "Total Life Forever": tai albumas, pagrindęs faktą, kad griežtas indie rokas nemiršta ir nemirs. Tereikia turėti kūrybinę gyslelę ir šiek tiek žavesio. Kad ir kaip bebūčiau palaikęs FOALS'us, negaliu pykti ant THE XX dėl Mercury statulėlės (jie tikrai buvo to verti), tačiau širdy būčiau pykęs dar mažiau, jei ją būtų pasiėmęs YANNIS su kompanija. Mano akimis, "Total Life Forever" buvio tobulas albumas - griežtumo ir lyrikos, gitarų ir "rokinio reivo" mišinys, kurį jau dabar galima įvardinti kaip darbą, be kurio muzikos mylėtojo fonoteka apsieiti tikrai negali.

1. THE NATIONAL "High Violet": Mano akimis tai - absoliučiai tobulas albumas, kuriam neturėčiau nei vieno mažyčio priekaišto. Nuostabus MAT'o vokalas, gilūs tekstai ir vientisas, pasakiškas nedalomas šedevras - visa tai galima atrasti perklausius "High Violet". Simboliška, tačiau HIGH VIOLET turo metu, net ir savo koncertus dažniausiai grupė užbaigia būtent paskutiniąja albumo daina "Vanderlyle Crybaby Geeks". Žodžiu, tai, ką šiemet padarė THE NATIONAL, neabejotinai jau dabar tapo istorija, į kurią ateinančios gilinsis, kurią klausysis ir gerėsis.

Metų ASMENYBĖ

  

Tai žmogus, kurio tiesiog negaliu nepaminėti, kadangi jo visa kūryba (arba visi projektai, prie kurių jis dirbo [išskyrus, žinoma KANYE WEST]) mane lydėjo visus metus. Kalbu apie JUSTIN'ą VERNON'ą, kurį kažkodėl rimtai atradau tik 2010- aisiais... Jo daina "For Emma" šiemet mane lydėjo visur, o kur tik nuvažiuodavau, ten iškart puldavau ieškoti visų dar neturimų jo albumų. Taip mano fonotekoje atsirado vienos didžiausių mano muzikinių vertybių: VOLCANO CHOIR "Unmap", BON IVER pilnas albumas "For Emma, Forever Ago" ir EP "Blood Bank" ir, žinoma jau ne kartą apkalbėtas GAYNGS "Relayed". JUSTIN'as VERNON'as su savo kūryba šiemet (kartu su THE NATIONAL) buvo mano muzikiniai promėtėjai, muzikiniai patarėjai, muzikiniai palydovai ir tikros mūzos. Tad nė kiek nedvejoju atiduodamas savo didžiausius įvertinimus būtent grupės BON IVER sielai, pasauliui dovanojusios pasakišką muziką. Iš tiesų viskas, prie ko prisiliečia JUSTIN'as VERNON'as tampa muzikos auksu. Galbūt ne masėms (nes masės to tiesiog nesupras), tačiau muziką mylintis žmogus jo kūrybą pajus, pamils ir, svarbiausia, išgirs.

Metų ĮVYKIS

Neabejotinai gyvas THE NATIONAL koncertas. Tai, ką pamačiau, išgirdau ir tai, kur pabuvau - įstrigo ilgam.

Negaliu nepaminėti ir FOALS pasirodymo, nes tai grupė, be kurios mano 2010- ieji nebūtų tokie muzikaliai geri, kokie buvio. Žodžiu, šie du muzikiniai įvykiai, ko gero galėtų atpirkti visas buvusias metų muzikines blogybes ir negandas, todėl vertindamas praeinančius metus, jiems turėčiau rašyti maksimalų balą.

REZIUME

Be to, kas jau išvardinta, yra dar tuzinas (o galbūt ir dar daugiau) muzikinių reiškinių, kurių nepaminėjau ir, dėl įrašo ilgumo tiesiog neminėsiu, tačiau tokių atlikėjų ar grupių, kaip EFTERKLANG, OWEN PALLET, BROKEN RECORDS, THE LATE CALL, ACTIVE CHILD, MT.DESOLATION, RADICAL FACE, HUNGRY KIDS FROM HUNGARY, THE WEEPIES, SUMMER CAMP ir galybės kitų atsiradimas mano gyvenime - yra būtent šių metų nuopelnas, todėl žemai nukeldamas tariamą juodą skrybėlę (kurios gyvenime nesu nešiojęs) tariu nuoširdų AČIŪ laikui, kuris į mano gyvenimą atnešė labai daug geros, kokybiškos, gražios ir ausiai mielos bei širdžiai saldžios muzikos.

Lygiai to paties aš tikiuosi ir iš ateinančių metų, juolab, kad per juos savo albumus turėtų išleisti ir mano ypatingai mylimi COLDPLAY, ir stebuklą žadantys BEADY EYE su broliu Gallagheriu priešaky ir dar galybė tiek žinomų, tiek dar negirdėtų ar netgi dar neužgimusių atlikėjų...

Tegul muzika lydi visus, kas ją myli, o naujųjų metų naktį, bent jau viena taurė šampano ar stiklas viskio bus pakeltas būtent už muziką - reiškinį, kuris leidžia šypsotis, svajoti, gyventi, kvėpuoti ir, kas svarbiausia, tikėti. Tikėti, kad stebuklingi garsai gali išgelbėti akimirką, dieną, savaitę, mėnesį, o gal ir visus metus...

Taigi, su artėjančiais naujaisiais!