Lieka kelios dienos iki Kalėdų, o jų, bent jau man, nesijaučia visiškai. Gal dėl to, kad vis rečiau apie jas susimąstau, o gal dėl to, kad eilinį kartą pasiduodamas kasdienybės rutinai gyvenu dieną, kaip visada - nuo "a iki b". O toliau - nė pro kur...Muzika. Tai, ko gero, vienintėlis dalykas, leidžiantis pajusti artėjančias nepajuntamasias kalėdas. Kaip ir kasmet padaugėja prieššventinių singlų, kuriuos išleidžia žinomi kolektyvai, pretenduojantis į "Christmas number one" presitžinę nominaciją...O aš, išskyrus COLDPLAY'ų "Christmas Lights", naujų kalėdinių dainų, kurios būtų mielos širdžiai, taip ir nepasigavau. Gal dėl to, kad manąją "Christmas number one" statulėlę šiemet bekonkurencinėje kovoje pasiėmė Chrisas Martinas su kompanija, apdainavęs išėjusią meilę ir besitikintis, kad kalėdų žiburiai tą meilę sugrąžins; o gal ir dėl to, kad taip artėjančių švenčių ir nepajutau.
Tačiau netgi nepaisant to, kad nejaučiu švenčių ir gyvenų savo dieną taip pat, kaip ją gyvenau vakar, užvakar ar prieš savaitę, MUZIKA mano kasdienybę sugeba pakoreguoti ir, kaip kulinarai pasakytų, uždėti raziną ant torto.
Tačiau netgi nepaisant to, kad nejaučiu švenčių ir gyvenų savo dieną taip pat, kaip ją gyvenau vakar, užvakar ar prieš savaitę, MUZIKA mano kasdienybę sugeba pakoreguoti ir, kaip kulinarai pasakytų, uždėti raziną ant torto.
Šįkart nuostabią raziną ant rutininio torto uždėjo švedų grupė THE LATE CALL, kurią atradau, knibinėdamas šaunų blogą swedesplease.net , kuriame (kaip suprantu) viena švedė pristatinėja savo šalies atlikėjus, paskendusius indie muzikos apsupty.
Anokia čia paslaptis, kad 2010- uosius galima būtų pakrikštyti indie folk metais, o tokių reiškinių kaip MUMFORD & SONS ar I AM KLOOT naujausių albumų pasirodymai uždėjo razina ant torto ne tik mano, bet ir visos muzikos rinkos 2010- uosiuose. Kurinys, kuris mane privertė šypsotis ir pajusti kasdienybės pozityvą, dvelkia ir minėtais MUMFORD & SONS, ir norvegiškaisiais KINGS OF CONVENIENCE, ir kita, ant bangos esančia indie folk muzika. Tačiau tai visiškai netrukdo jam ir toliau būti mielam ir lengvai klausomam.
Tad mano pilkos prieššventinės kasdienybės išgelbėtojo medalį šiuokart kabinu ant kaklo jaunai grupei iš švedijos, kuri per pastaruosius dvejus metus išleido du gražius albumus - 'Leaving Notes' ir 'You Already Have a Home". Šiandien mano medalis jai atitenka už gražią ir nuoširdžią dainą "Fribourg".
Su artėjančiomis šventėmis! Sveikinu visus tuos, kurie kartkartėmis užsuka čia - į tinklaraštį, kuriame auga muzikiniai riešutai, o žodis Muzika pasikartoja ne mažiau nei tris kartus iš eilės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą