Kaip aš prisijaukinau pirmadienį: LESLIE MENDELSON

Kaip atrodo mano darbo dienos pradžia? Labai paprastai: beprotiškai daug kančios reikalaujantis atsikėlimo momentas, dušas, rytinė arbata su (dažniausiai) SIMPSON'ų serijos pirmaisiais akordais, šaltas automobilis, kamštis (ir jame beskambantys neseniai įsigyto kompaktinio disko akordai), įvažiavimas į kiemą, atpėdinimas į darbo kabinetą, rytinis "labas rytas" kolegai, kompiuterio įsijungimas, arbatinuko užkaitimas, palto pasikabinimas ir sėdimas prie darbo stalo... atrodo viskas labai įprasta, šabloniška, nuvalkiota ir visiškai neoriginalu. Absoliučiai neoriginalu ir tai, kad kiekvieną vakarą žinau ko klausysiuosi tiek važiuodamas automobiliu, tiek sėdėdamas darbo vietoje (prisipažįstu - negaliu dirbti be muzikos). o klausau visko: tiek iš vakaro išgirstų kūrinių, tiek britiškų radijo stočių, tiek grojaraščių (arba indie muzikos portaluose, arba youtube). Žodžiu, iš vakaro pasiruošiu visą muzikinį užtaisą ateinančiai dienai, o darbe, kad ir kaip bebūtų gaila, muziką tik girdžiu, nes klausytis jos galimybių tiesiog neturiu. 

Taigi, kurlink suku? Šiandien buvo eilinė diena. Šalta, "pakabinta ant to paties rutininio vinies". Ir, kas blogiausia, pirmadieniška: kamščiai  buvo beprotiški, automobilis, dėl neaiškių priežasčių pakeliui užgęso kelis kartus, o skausmas kairėje kojoje, užuot mažėjęs (nes tiesiog nemačiau priežasčių jam didėti), smogtelėjo taip stipriai, kad iki vidurdienio vos paėjau. Žodžiu, tik spėk atsikelti ir džiaugtis šaltu žiemišku pirmadieniu... Perėjęs visus įprastus rutininius procesus ir susiradęs youtube vakar pamėgtą MR. LITTLE JEANS grojaraštį sėdau dirbti...nuotaika buvo sumauta, o gilintis į kasdienybės fantasmagorijas neturėjau nei noro, nei laiko, nei "pakylėto" pirmadieniško ūpo. Tokiais atvejais genialumas ir "aukštųjų materijų" ieškojimas niekada nebūna išeitis iš padėties, todėl net nelaukdamas stebuklo ir vis dar jausdamas sustingusias nuo šalčio kojas (kurių kairė ir taip judėjo sunkiai) bandžiau tapti dirbančiu žmogumi. Tiesiog dirbau, gilinausi ir girdėjau grojančią muziką. Girdėjau ją tol, kol fone nepradėjo groti daina, privertusi mane ne tik girdėti, bet ir klausytis. Ir tai - visiškai iš minios neišsiskiriantis kūrinys: gražus paprastas moteriškas vokalas, dvi EXTREME'iškos akustinės gitaros, lengvi nevarginantys klepo akordai ir tobulai paprasta ir miela harmonija. Kažkuo tai priminė NORAH JONES, kažkuo akustinį BABYFACE'ą, nemažai - KATE MELUA. Žodžiu lengvas pop-jazz kūrinukas, neturintis jokių pretenzijų į aukštąsias materijas, į įnoringus muzikos kritikų žodžius ir postringavimus bei į ištaigingų skonių muzikos mylėtojus. Tai buvo tokia daina, kokios ir reikėjo pakankamai sumautam pirmadienio rytui, kuomet, rodos, viskas vyksta ne taip, kaip norėtųsi. 

Taigi, taip lyg netyčia pajutau, jog pirmadienis tampa ne toks jau ir blogas, koks atrodė iš pirmo žvilgsnio; ne toks šaltas, kokį pajutau tik įsėdęs į automobilį ir ne toks skausmingas, kokį "pristatė" mano kairė koja vos žengus pirmą šios savaitės žingsnį.

Taip už šiandieną turiu padėkoti atlikėjai LESLIE MENDELSON iš New York'o, kurios "I Know You Better THan That" galėtų tapti pirmadienio išgelbėjimo daina: už tą paprastą lengvumą; už nevaldomą nuoširdumą ir už paprastumą, kurio  taip trūko įprastai šiandienai...

Atlikėja, apie kurią iki šiol nebuvau nieko girdėjęs, pasirodo muziką myli nuo pat ankstyvos vaikystės, o didysis muzikos idealas jai buvo Tėtis, kuris grojo trimitu ir buvo muzikos mokytojas. Prieš penkerius metus LESLIE savo jėgomis išleido albumą ir netruko būti pastebėta žymaus prodiuserio JOEL'io DORN'o kurio dėka pasirašė sutartį su ledybine kompanija 'Rykodisk'. O toliau - viskas kaip sviestu patepta: albumai, dainos ir tas pats žavus nuoširdumas, kurio, pastaruoju metu vis labiau pasigendu muzikos pasaulyje.

Kadangi netikiu nei Dievu, nei lemtimi, vėl galiu pasidžiaugti, kad "lengvo atsitiktinumo" idėja šiandien  darsyk tapo reali: jei nebūčiau vakar atradęs MR. LITTLE JEANS, šiandien stebuklu mano dienos  nebūtų pavertųsi LESLIE MENDELSON - švelnaus balso mergina iš New Yorko, su kūriniu "I Know You Better Than That" leidusi nusišypsoti ir prisijaukinti siaubingai nejaukų ir nekalėdišką pirmadienį...